Privati medicina – valstybės skriaudikė?
Straipsnio autorė - DOVILĖ JABLONSKAITĖ (http://www.15min.lt)
Ištraukos iš straipsnio:
"Valdančiųjų socialdemokratų užmojai žūtbūt reformuoti sveikatos apsaugos sistemą šiurpina privačių medicinos centrų savininkus ir piktina pacientus. Vieni perspektyvoje regi bankrotus ir emigraciją, antri – eiles ir nemokamą mediciną vokeliuose.
V.P.Andriukaitis: „Tai nedora“
Kaimo gyventojai L.Samuolienei galėtų suteikti geradarės televizijos serialo herojės daktarės Kvin vardą. Tuo metu ant sistemą užsimojusio reformuoti sveikatos apsaugos ministro Vytenio Povilo Andriukaičio liežuvio greičiausiai suktųsi žodis „privatininkė“.
Būtent taip ministras vadina privačių medicinos įstaigų savininkus, neva nuviliojančius nuo valstybinių poliklinikų pacientus ir už jiems suteiktas paslaugas gaunančius valstybės lėšų.
Tai ministras vertina kaip Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto pinigų užvaldymą. „Jie lengvai perpumpuojami į privačias kišenes, paliekant skurde valstybines ligonines ir paliekant didžiulį žmonių nepasitenkinimą dėl to, kad negalime suteikti nemokamos medicininės pagalbos, nes neužtenka pinigų. Tai nedora“, – laidoje „Savaitės komentarai“ kalbėjo V.P.Andriukaitis.
Įrangos atnaujinimas – sunki našta
Lietuvoje užtikrinama paciento teisė pasirinkti arčiausiai jo gyvenamosios vietos esančią arba jam patogiau pasiekiamą pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros įstaigą, o šioms įstaigoms – teisė sudaryti sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis. Kitaip tariant, PSDF biudžeto pinigai seka paskui žmogų.
Pacientai skirstomi į septynias amžiaus grupes, įvertintas skirtingais tarifais – brangiausiai apmokami kūdikiai ir vyresnio amžiaus žmonės. Tačiau paskaičiuota, kad vidutiniškai per metus iš PSDF biudžeto už vieno prie šeimos gydytojo prisirašiusio paciento sveikatos priežiūrą sumokama apie 160 litų.
<...>
Iki Skandinavijos – toli
Laimutis Paškevičius, Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos prezidentas
„Sveikatos sistemoje trūksta ekonominio mąstymo, vadybos ir konkurencijos. Kai to nėra, vadybos trūkumai sprendžiami politiniais-teisiniais ribojimais.
Tačiau noriu atkreipti dėmesį, kad šiuo metu siūlomi ribojimai prieštarautų Lietuvos Respublikos Konkurencijos įstatymui, kaip nurodė savo tyrimo išvadose Konkurencijos taryba, taip pat prieštarautų ir Seimo nutarimu patvirtintiems 2010-2020 metų sveikatos sistemos plėtros metmenims, kuriuose sakoma, kad žmogus turi teisę rinktis gydytoją ir sveikatos priežiūros įstaigą, o sveikatos sistemoje paslaugų tiekėjai steigiasi ir veikia iš dalies valstybės reguliuojamoje rinkoje, tačiau sąžiningos konkurencijos sąlygomis.
Konkurencijos taryba. 2010-2012 metais įvertinusi sutarčių su ligonių kasomis sudarymo tvarką ir kriterijus, nustatė, kad jie pažeidžia Konkurencijos įstatymo 4 str. ir diskriminuoja privačias gydymo įstaigas bei įpareigojo Sveikatos apsaugos ministeriją panaikinti ar pakeisti šią tvarką.
Plačiai deklaruojama nuostata, kad pacientas yra sveikatos apsaugos reformos centrinė ašis, turi būti įgyvendinta ir realiais veiksmais: būtina įsiklausyti į pacientų nuomonę bei leisti jiems pasirinkti gydytis ten, kur nori.
PSDF biudžetas sudaro apie 4 mlrd. Lt, o pacientų išlaidos sveikatos priežiūrai siekia 6-7 mlrd. Lt. Vadinasi, 2-3 mlrd. Lt sumoka žmonės. Ar išgalėsime sukurti nemokamą mediciną su per mažu biudžetu? Nebent, jei medikų atlyginimai ne didėtų, o mažėtų, tačiau tuomet medikų emigracija neišvengiama.
Sveikatos apsaugos ministras planuoja sukurti sveikatos sistemą, kokia yra Skandinavijos šalyse. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, bendros išlaidos sveikatos apsaugai 2010 metais, skirtos vienam gyventojui, Suomijoje sudarė 3 300, Švedijoje – 3 700, Danijoje 4 500 JAV dolerių, kai Lietuvoje – tik 1299 JAV dolerius.“
Skaitykite daugiau: http://www.15min.lt/naujiena/ziniosgyvai/sveikata/savaitrastis-privati-medicina-valstybes-skriaudike-541-300301#ixzz3D8eoifIp
